Lietuvos himno kūrėjui ir lietuvybės žadintojui dr. V. Kudirkai – 160

Lietuvos himno kūrėjui ir lietuvybės žadintojui dr. V. Kudirkai – 160

     Šiemet sukanka 160 metų, kai gimė poetas, publicistas, laikraščio „Varpas“ redaktorius Vincas Kudirka, ir 120 metų, kai jis sukūrė „Tautišką giesmę“, kuri vėliau tapo Lietuvos himnu.

     Lietuvių kalbos mokytoja Violeta Žarskienė 5-10 klasių mokinius pakvietė į bendrą literatūros pamoką, skirtą šioms sukaktims paminėti. Mokytoja papasakojo V.Kudirkos biografiją,jo kūrybinį kelią, laikraščio “Varpas” leidybą, “Tautiškos giemės” gimimą.Tai buvo graži, jautri, labai patriotiška pamoka apie meilę Tėvynei, tautiškumo puoselėjimą, lietuvybės išsaugojimą. Aštuntokės Viktorija ir Jovita bei septintokė Gabija skaitė V.Kudirkos eilėraščius, o devintokai sukūrė ir pristatė laikraščio “Varpas” šių dienų variantą. Daugiausiai skaitantiems moksleiviams mokytoja padovanojo knygų.

      Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio rajone, Paežeriuose.    Mokėsi Paežerių mokykloje, Marijampolės gimnazijoje. Įgimti jo meniniai ir intelektualiniai gabumai atsiskleidė mokykloje, gimnazijoje jam taip pat labai lengvai sekėsi mokytis. Buvo meno mėgėjas ir salonų šokėjas, linkęs į lenkišką kultūrą. Tuo metu V.Kudirkai lenkiška kultūra atrodė vienintelė mokslus einančio žmogaus verta. 1877-1879 m. studijavo Seinų kunigų seminarijoje, iš kurios buvo pašalintas ir kurioje dar ryškiau jautėsi lietuvybės nuvertinimo nuotaikos.
1881 m. baigė Marijampolės gimnaziją, tačiau atsisakė vykti į Maskvos universitetą, kur galėjo gauti lietuviams skiriamą stipendiją. Pasirinko Varšuvą, kur patyrė daug vargo.
1883 m. išėjo pirmasis „Aušros” numeris, sukrėtęs V. Kudirką. Kaip jis pats vėliau kalbėjo, perskaitęs laikraščio pirmąjį numerį pasijuto lietuviu esąs.

   Pirmasis lietuviškas V. Kudirkos kūrinys buvo 1885 m. „Aušroje” išspausdintas nereikšmingas satyrinis eilėraštis Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos. Už perrašytą socialistų literatūrą buvo įkalintas ir pašalintas iš Varšuvos universiteto. 1887 m. V. Kudirkai pavyko grįžti į universitetą. 1888 m. su kitais draugais įkūrė Varšuvos lietuvių studentų patriotinę draugiją „Lietuva”. 1889 m. su draugais išleido „Varpo” žurnalo pirmąjį numerį. Jį redagavo laikydamas medicinos gydytojo baigiamuosius egzaminus: buvo redaktorius, korektorius, bendradarbis, administratorius. Tai buvo literatūros, politikos ir mokslo žurnalas, spausdinamas Tilžėje ir Ragainėje. Nuo 1890 m. greta „Varpo” V.Kudirkos iniciatyva ėjo ir valstiečiams skirtas laikraštis „Ūkininkas”. Gyvenimo pabaigoje „Varpo” redagavimas visiškai perėjo į jo rankas, nors tuo metu jo sveikatos būklė buvo sunkiausia.
1890-1898 m. rugsėjo 15 d. šeštajame „Varpo” numeryje su savo komponuotomis gaidomis V. Kudirka išspausdino Tautišką giemę. Šis patriotinis eilėraštis Lietuvos valstybės himnu tapo 1919 m.

1894 m. dirbo gydytoju Šakiuose. Tuo metu V. Kudirka jau sirgo tada dar nepagydoma liga – džiova.
Nuo 1887 m. gyveno Naumiestyje (Vilkaviškio raj.), kuriame 1899 m. lapkričio 16 d. mirė.

Pasidalink įrašu socialiniuose tinklapiuose :

Komentarai išjungti.