Istorija

Istorija

Ilgas ir sudėtingas mūsų mokyklos kūrimosi kelias. Kūrėsi ji nepalankiomis istorinėmis sąlygomis. Prasidėjusi nuo keturklasės pradinės mokyklos Dambavos kaime, po kelių dešimtmečių paaugo į septynmetę( 1946 m.), vėliau į aštuonmetę( 1962 m.), nepilną vidurinę( 1987 m.) ir pagaliau į pagrindinę dešimtmetę mokyklą šiandien( 1999 m.).

1917 m. vokiečių okupacijos, I pasaulinio karo metais Dambavos kaime įsteigiama mokykla. Ji vadinosi Jankų pradžios mokykla. Pirmasis mokytojas buvo paskirtas Antanas Sadlauskas. Klasės buvo didelės, apie 40 mokinių. Dėstomi dalykai: lietuvių kalba, dailyraštis, aritmetika, tikyba, geografija. Rašymui popieriaus neturėjo, todėl rašė grifelinėse lentelėse. Vėliau mokytojavo Antanas Laugalaitis, Saliamonas Pranaitis, Sofija Smolskaitė ir Antanas Gružinskas.

1925m. Įkuriama mokykla Jankuose, valsčiaus patalpose (dabar OMIDA). Valsčiaus raštinė perkeliama į V. Gudaičio namą( dabar įsikūrusi pieninė ). Pradeda dirbti mokytojai Bronius Paukštys, vėliau Simonavičiai, Petras ir Albina ( 1941 m. ištremti į Sibirą ), Valentinas Adomaitis (taip pat ištremtas į Sibirą), Ona Vidrinskienė, Saliamonas Pranaitis, Magdelena Martynaitytė-Karčiauskienė, Antanas Širvaitis, Genovaitė Žemaitytė-Anusauskienė( ištremta į Sibirą), Saliamonas Blonskis, Stasė Bakūnaitė-Čepienė, Emilija Kremerytė, V. Augustauskaitė-Tiškevičienė, Jonas Babušis( mirė Sibire), o nuo 1937m. T. Bandzevičiūtė.

Jankuose pirmosios ketvirtos klasės laidos mokiniai buvo tik du, tai Julė Gustainytė ir Viktoras Ašmenskas, vėliau tapęs garsiu aviatoriumi.

Lietuvos nepriklausomybės metais Jankų kaimo mokykloje, tose pačiose raštinės patalpose, buvo įsikūrusios šešios klasės. Pastatas buvo didelis, dviejų galų, todėl vienoje patalpoje tilpo dvi klasės. Netilpusios klasės įsikūrė V. Gudaičio pastate. Po karo šiame pastate įsikūrė milicijos nuovada ir mokiniai laikinai buvo perkelti į B. Paukščio namus ( dabar Jasulevičių). Apie 1940 m. žiemą nuo kūrenamos krosnies užsidegė Dambavos mokykla ir sudegė iki pamatų, todėl mokiniai (jų buvo apie 45 ) pradėjo rinktis Juozo Šinkūno namuose.

Po karo atidarinėjo vis po vieną klasę. 5, 6, 7 klasės buvo įsikūrusios Gudaičio pastate.

1945-1946 m. mokyklos vedėja paskiriama Ona Bagdonaitė, o mokytoju, vėliau valsčiaus švietimo skyriaus vedėju, Izidorius Žemaitis.

Nuo 1946 m. mokykla septynmetė. Mokytojavo Julija Kuraitė-Stankaitienė, Justinas Žibas, Petras Kašuba, Eugenija Žemaitytė-Anusauskienė, Birutė Merkevičiūtė-Raibikienė, Stasė Valaitytė-Stankienė, Benjaminas Raibikis, Ona Stankevičienė, Gražina Žalytė, Saliamonas Andriuškevičius, kuris nuo 1949 iki 1953 m. direktoriavo.

Apie 1950 metus pastatė dar vieną pastatą mokyklai ( dabartinį Čibirkų namą), atvežtą iš Tamošbūdžio kaimo. Tai buvo Prano Mureikos namas. Mat 1949 m. visą Mureikų šeimą ištrėmė į Sibirą, todėl tuščią namą nugriovė ir pervežė į Jankus. Jame taip pat įsikūrė kelios klasės. Taigi mokykla jau buvo trijuose pastatuose: pagrindiniame valsčiaus pastate, antrame mediniame prie valsčiaus buvusiame pastate, kuris šiandien yra nugriautas dėl avarinės būklės, ir Mureikų name.

Mokinių buvo daug. Jie susirinkdavo iš aplinkinių kaimų ir pradinių mokyklų: iš Pašilupių, Karčrūdės, Pakalniškių, Patašinės. Į penktą klasę po karo susirinko apie 50 mokinių, ir visi jie mokėsi vienoje patalpoje. Paralelių klasių nebuvo. Tik, deja, septynmetę mokyklą baigė ne visi, gal tik pusė…

Nuo 1950 m. mokykloje dirba mokytoja O. Stankevičienė. Nuo 1957 m. mokyklos direktoriumi paskiriamas A. Butėnas. Jo iniciatyva buvo sutvarkyti mokyklos pastatai, pasodinta daug medelių. Po jo dirbo direktorius Banionis. Direktoriai dažnai keisdavosi , taip pat ir mokytojai.

Adelė Girniūtė- Reškevičienė ( g. 1930 m. ) prisimena, kad į pirmą klasę atėjo mokytis dar prie A. Smetonos 1938 m. Mokykla buvo dabartinės OMIDOS pastate, keturklasė. Priešingoj kelio pusės buvo įsikūręs valsčiaus pastatas. Viršaičiu tuo metu dirbo Kazys Stankevičius. Klasės buvo sujungtos: 1-3, 2-4. Tą patį rudenį jų klasę iškėlė į Dambavą, nes trūko vietų. Iš Dambavos į Jankus Adelė grįžo į trečią klasę, sudegus Dambavos mokyklai. O besimokant ketvirtoje klasėje prasidėjo II Pasaulinis karas, užėjo vokiečiai. Baigusi ketvirtą klasę Adelė toliau mokėsi 5, 6, 7 klasėje, kurios buvo įsikūrusios Gudaičio pastate (dabar pieninės pastatas). Norėjo toliau mokytis Višakio Rūdos vidurinėje mokykloje, bet trūko lėšų, todėl mokslus teko pabaigti.

Mokslo metai prasidėdavo rugsėjo 1-ąją, o baigdavosi gegužės pabaigoje. Pamokos – 9 val., tik žiemos metu nuo 10 val. Daugiausiai būdavo po 4 pamokas per dieną. Mokėsi lietuvių kalbos, aritmetikos, dailyraščio, vokiečių kalbos. Ypač nesisekė tikyba. Dažnai likdavo po pamokų neišmokus katekizmo . Per muzikos pamokas dainuodavo, šokdavo valsą, polką, fokstrotą. Per darbelių pamokas siuvinėdavo, megzdavo, berniukai drožinėdavo. Per fizinio pamokas sportuodavo aikštelėje ( ji buvo įruošta dabartinės mokyklos vietoje), žiemos metu klasėse žaisdavo įvairius žaidimus. Vertindavo penkių balų sistema, dažnai palikdavo antriems metams. Prisimena mokytoją Simanavičių, Paukštį iš Novos girininkijos. Mokytojai būdavo griežti, taikydavo fizines bausmes, pvz. už tai, kad nesekei skaitant, reikėdavo ištiesti delnus ir liniuote per rankas gaudavai taip, kad net saldu pasidarydavo. Jei ištarei ne tokį žodį, klaupti į kampą, rankas aukštyn. Negalima kalbėti prieš mokytoją, mokytojo žodis šventas. Jei neišmokai pamokos, po pamokų sėdėsi tol, kol išmoksi. A. Reškevičienė prisimena, kaip žiemos metu kartais grįždavo iš mokyklos vėlai vakare, tamsoj. Vieną kartą net paklydo. Kelias šlapias, avalynė prasta- šliurės. Tik 5 klasėje mama nupirko guminius batukus ir numezgė vilnones kojines. Tada pasijuto visavertiškiau. Gyveno tėvai Tamošbūdyje, kur Bacevičiai. Mokykloje mokiniai priešpiečius valgydavo iš kuprinių, ką atsinešdavom. Arbatos niekas nevirė. Apranga paprasta, niekas nesijuokdavo, jei kuris ateidavo apiplyšęs.

Mokykloje šventė Kalėdas, Velykas prie A. Smetonos, o užėjus rusams-Naujus metus. Ruošdavo karnavalą, darydavo kaukes, kurdavo vaidinimus , deklamuodavo eilėraščius. Per Velykas atsinešdavo margučių. Jokių išvažiavimų, ekskursijų nebuvo. Vasarom dirbdavo pas ūkininkus. Dar vis prisimena Mureiką Praną, turėjusį apie 30 ha žemės. Jis samdė piemenų bandai ganyti ir mergų padėti prie ūkio darbų. Adelė atsimena, kaip dirbo pas Praną, o už darbą gavo markių. Tai buvo pirmasis uždarbis.

Mokyklos valytoja dirbo Ardzijauskienė-Reškevičiūtė. Ji ne tik valė klases, bet ir mokytojui B. Paukščiui skalbdavo ir lygindavo marškinius, ruošdavo valgį, kūreno krosnis. Mokytojas buvo labai reiklus, reikalavo, kad būtų visur švara, net jo marškiniai turėjo būti išlyginti, be jokios raukšlelės. Jos brolis Juozas Reškevičius labai gerai mokėsi, buvo gabus, turėjo gerą orientaciją, nors buvo išdykęs. Paskui baigė teisę ir dirbo prokuroro darbą Kaune.

Su Adele kartu mokėsi Stankevičius Sigitas, Bacevičius Vitas, Ledaitė Kristina ir kt.

Senbuviai jankiečiai prisimena kalėjimą, įkurtą Jankuose dar prieš karą. Jame valsčiaus liepimu buvo uždaromi nusikaltę žmonės, pvz., nesumokėję mokesčių, apsivogę ir pan. Vėliau prasidėjo ir politiniai nusikaltimai. Panaikinus kalėjimą apie 1950 metus pastatas buvo atiduotas mokyklai. Kadangi mokinių daug ir jie susirinkdavo iš tolimų kaimų, Jankuose įkuriamas bendrabutis. Iš pradžių bendrabučiui skiriamos kalėjimo patalpos, ten įkuriama ir valgykla, o vėliau ( pastačius naują mokyklą) iškeliamas į Mureikų namo patalpas. Mokiniai prisimena Antosę Bacevičienę, dirbdavusią ir valytoja, ir virėja, ir naktį budėdavusią bendrabutyje, ir Šileikienę.

1953 m. mokyklos direktoriumi paskiriamas I. Žemaitis, kuris direktoriavo iki 1955 m. Jis buvo vienintelis tuo metu kaimo fotografas, mėgdavęs keliauti, organizuodavęs mokiniams ekskursijų, daug skaitęs, domėjęsis liaudies medicina.

1951-1952 metais mokyklą baigė pirmoji septintokų laida. Tai Bonifacas Lydeka, Severina Blazgaitytė, Regina Baltrušytė-Stalioraitienė, A. Balčiūnas, V. Skladaitis ir kiti.

Nuo 1955 m. direktoriauti pradėjo Butėnas Antanas. Jis buvo reiklus ir ūkiškas direktorius: suremontavo pastatus, sutvarkė mokyklos aplinką, prisodino medelių.

Nuo 1959 iki 1962 m. direktoriavo Banionis, o į jo vietą stojo Regina Seniūnaitė-Krištopaitienė, vėliau Dalia Sabaitė-Žmuidienė. Mokytojais dirbo Rūta Širvinskaitė-Išganaitienė, Laima Melnikaitė-Žaleniakienė, R. Žaleniakas, Irena Brukštaitė, Angelė Deltuvaitė-Urbanavičienė, Aldona Ambraziejūtė, Laima Labanauskaitė, Valė Žarskytė-Stankevičienė, Marija Samušytė, Irena Plioplienė.

1961-1962 m. m. atidaryta aštunta klasė. Nuo 1963 iki 1972 m. direktoriauja Marija Draugelytė. Ji į mokyklos gyvenimą įnešė daug naujovių: suaktyvino darbą su mokinių tėvais, didelį dėmesį skyrė mokinių pažangumui kelti, užklasinei popamokinei veiklai, meninei saviveiklai. Buvo organizuojami įvairūs vakarai, susirinkimai, išvykos į teatrus. Į mokyklą kviečiami rašytojai, poetai, įžymūs žmonės, kolūkio darbo pirmūnai. Vasaros atostogoms įkuriamas mokyklos bandomasis sklypas, kuriame mokiniai augina gėles ir daržoves. Pradedamas statyti mokyklos dirbtuvių pastatas, o 1965 m. direktorės atkaklumo ir reiklumo dėka prasideda mokyklos statyba. Tai buvo vadinama mokyklos priestato statyba. Direktorė stengėsi, kad statybos vyktų sklandžiai, net sugebėjo projekte pakeisti paprastas krosnis į centrinį šildymą. Tai buvo didelis žingsnis į moderniškesnę ir švaresnę mokyklą.

1966 m. pradeda dirbti Duobinytė O., Gustas R.,Kalinienė J., Bakienė V.

1969 m. rugsėjo 1-ąją iškilmingai įžengiama į naują dviejų aukštų mūrinį mokyklos pastatą. Pirmą kartą visos klasės viename pastate. Nauji baldai, suolai, įruoštas sporto aikštynas. Senieji mokyklos pastatai gauna kitą paskirtį-jie perkuriami gyventi mokytojų šeimoms, o pagrindiniame pastate įruošiama sporto salė.

Mokytojų kolektyvas keičiasi naujais mokytojais: L. Butkutė, N. Rochmanienė, G. Baltrušaitytė-Girdauskienė, Birutė Bilinskaitė-Stalioraitienė, Onutė Žiemelytė-Klimavičienė, Jonas Urbanavičius, Virginijus Rinkevičius, Irena Plioplienė, Vida Miliūnaitė-Rinkevičienė.

Miliūnaitė įkuria mokyklos mokinių chorą, kuris užimdavo prizines vietas tarp kitų rajono mokyklų, dalyvaudavo rajoninėje dainų šventėje. Dar iki šiol prisimenama šios mokytojos veikla, jos reiklumas, principingumas mokant matematikos, dirbant su kaimo jaunimu, bendraujant su kolūkio vadovais.
Reikli, energinga ir šauniai bendraujanti mokytoja Onutė Žiemelytė-Klimavičienė vadovauja mokinių šokių kolektyvui. Šokėjai puikiai pasirodydavo rajono meno kolektyvų apžiūroje ir visada dalyvaudavo Dainų šventėje. Tai buvo didelis mokytojos nuopelnas.

Mokykloje lankosi rašytojai, poetai, dailininkai – A. Bernotas, V. Petkevičius, V. Rinkevičius, A. Drilinga, P. Širvys, B. Žilytė.

Nuo 1972 m. iki 1980 m. mokyklai vadovauja direktorė G. Ruočkuvienė ir moko vokiečių kalbos. Direktorė buvo energinga, nepavargstanti, ūkiška. Puikiai tvarkėsi naujoje mokykloje, puošė ir gražino jos aplinką, sustiprino veikiančias pionierių ir komjaunimo organizacijas, artimai bendravo su mokinių tėvais, vesdavo įdomius susirinkimus, į kuriuos pakviesdavo psichologų, kad atsakytų į tėvams rūpimus klausimus vaikų auklėjimo temomis.

1975 m. mokykloje pradeda dirbti tik vidurinę mokyklą baigęs Vaidas Pračkaila. Šis jaunas mokytojas suburia ne tik mokinius, bet ir mokytojus, kaimo bendruomenę. Pagyvėja mokyklos pionierių organizacijos veikla. Ji įgauna visai kitą pavidalą. Be neišvengiamų tradicinių sueigų mokytojas organizuoja dramos būrelį, šokių vakarus, turistinius žygius, dalyvaujama turistiniuose sąskrydžiuose Podvarke ir Sudarge. Dar iki šiol daugelis prisimena operetę „Batuotas katinas“, kuriai pats mokytojas parašė scenarijų, parinko muziką, sukūrė šokius ir režisavo. Prisimenami ir ne mažiau įspūdingi naujametiniai karnavalai ir kitos šventės, kurioms visada buvo pridėta kūrybinga ir talentinga mokytojo ranka: tai pavasariškai papuošti mokyklos langai kovo 8-osios proga, išleisti stendai, sukurti plakatai. Iki šiol prisimenamos sportinės varžybos-rudens krosas, pavasario krosas, tarpklasinės krepšinio, futbolo varžybos, šaškių, šachmatų susirėmimai. Bet labiausiai mokiniai laukdavo pavaasarį kasmetinio turistinio žygio į mišką su įvairiomis sportinėmis varžybomis, pietų virimu ant laužo ir koncertinėmis klasių programomis.

Tuo laikotarpiu mokyklos ir kolūkio jaunimo užimtumu rūpinosi pionierių ir komjaunimo organizacijos. Jų veikla buvo labai svarbi, vyko nuolatinės lenktynės tarp pionieriškų būrių ir komjaunuoliškų klasių. Jankų mokyklos istorijoje pionieriams vadovavo Liuda Malonaitienė, Genovaitė Ramanauskienė, Ona Olekienė, Ona Žiemelytė-Klimavičienė, Vaidas Pračkaila, Rasina Bakytė-Bieliauskienė, Vilija Urbanavičiūtė-Neverauskienė, Joana Šilinienė. Aktyviausi, stropiausi mokiniai Birutė Janušaitytė-Česūnienė, Ilona Rėbnerytė-Jonikaitienė, Birutė Lenktytė-Masiliauskienė, Rasa Žembaitė-Naudžiuvienė, Vilma Ramanauskaitė-Bartkuvienė.

Mokiniai privalėjo aktyviai rinkti metalo laužą, makulatūrą.

1977-1978 m. m. mokykloje pradeda dirbti mokytoja V. Bartkutė, R. Bakytė, D. Bosaitė, R. Pranaitytė, I. Lydekienė. Iš viso dirbo 11 mokytojų.

1978 – 1980 m. m. mokykloje dirba 12 mokytojų. Į kolektyvą įsilieja nauja lietuvių kalbos mokytoja Irena Gajauskaitė ir trys vyrai: A. Bieliauskas, A. Ruočkus, V Girdauskas, taip pat pradeda dirbti V. Urbanavičiūtė, G. Vidrinskaitė-Andriuškevičienė ir J. Šilinienė.

Mokytojos J. Šilinienės nuoširdaus darbo dėka mokykloje pagyvėja mokinių užimtumas po pamokų, organizuojamos šventės, išvykos, ekskursijos, mokykliniai šokių vakarai. Daug širdies šilumos mokytoja skiria darbui su gabiais mokiniais. Ji ruošia skaitovus Meninio skaitymo konkursams, geografijos mėgėjus olimpiadoms, organizuoja mokinių darbelių parodas.

Nuo 1980 m. rugsėjo pirmosios po daugelio metų mokyklai vėl vadovauja vyras – A. Bieliauskas. Tai energingas, reiklus, principingas vadovas, rūpinęsis mokyklos aplinka, klasių renovacija, mokinių drausme, mokyklos sportine veikla. Tais pačiais metais pradeda dirbti kūrybinga ir energinga mokytoja N. Gabrienė.

1981-1986 m. m. kolektyvą papildo nauji mokytojai: R. Apolianskaitė, R. Nėnius, R. Viliūšytė, lietuvių kalbos moko A. Murauskienė, pradeda mokytojauti B. Lydekienė ir V. Šitkauskienė. Šiek tiek vėliau – L. Alinskaitė – Matusevičienė, Z. Rėčkutė – Čibirkienė, L. Smilgiuvienė.

1984 m. istorijos mokytoja V. Bakienė mokykloje įrengia istorinės praeities muziejų, veikusį iki 1992m. Mokytoja negailėjo savo širdies šilumos ne tik vaikams, bet ir savo gimtajam kraštui. Ji buvo aktyvi kraštotyrininkė, surinko ne vieną albumą apie įžymius šio krašto žmones. 1993 m. išlydėta į užtarnautą poilsį. Jankų mokyklai atidavė 27-erius savo gyvenimo metus.

Nuo 1986 m. mokyklai vadovauti pradeda jauna, energinga ir kūrybinga direktorė Irena Bergerytė – Ozerenskienė, kuri vadovauja iki šiol, jau tris dešimtmečius. Tai ilgiausiai šios mokyklos istorijoje dirbanti vadovė. Jai vadovaujant, mokykla išgyveno didelius pasikeitimus: iš sovietinės mokyklos persiorientavo į lietuvišką, demokratinę, savarankiškai besitvarkančią, modernišką mokymo įstaigą su naujai besiformuojančiomis šventėmis ir tradicijomis ir nauju mokyklos veidu. Direktorei teko didžiulis iššūkis darbo karjeroje – suformuoti naują pagrindinę 10 klasių komplektų mokyklą, pereiti Kazlų Rūdos savivaldybės žinion, kompiuterizuoti mokymo procesą bei sutelkti darnų bendruomenės kolektyvą.

Pradeda dirbti nauji mokytojai: Jolanta Raižytė, vėliau V. Stanaitienė, R. Rinkevičius, D. Olekaitė-Dambrauskienė, o nuo 1991m. rudens – V. Žarskienė, S. Venskaitytė-Olekienė, Kostas Gruodis, R. Eidikis, K. Kaminskas . Tais pačiais metais Z. Čibirkienė pradeda dirbti direktorės pavaduotoja ugdymui. Mokytoja ne tik gera vadybininkė, bet ir mokinių vertinama už suteikiamas gilias matematikos žinias. J. Šilinienė –direktorės pavaduotoja užklasiniam darbui. Nuo 1996-1997 m. m. dirba A. Grigienė, E. Kančienė. Vėliau L. Valentukonytė- Endriukaitienė. Jos mokomi mažieji dailininkai dalyvauja piešinių konkursuose ne tik savivaldybės mastu, bet ir respublikinėse bei pasaulinėse vaikų piešinių parodose. Tais pačiais metais mokytoja vykdo projektą „ Papuošk savo mokyklą“. Talentingos mokinių rankos papuošia koridorių sienas gražiausiais piešiniais.

Tikybos tiesų pradeda mokyti Višakio Rūdos parapijos klebonas Z. Stepanauskas.

Talentingos, gabios ir kūrybingos mokytojos E. Kančienės dėka mokykloje įkūriamas Dramos būrelis. Mokiniai iš karto jį pamėgo. Mokytoja kiekvienais metais pastato po naują vaidinimą, moko jaunuosius aktorius taip reikalingos meninės kalbos, judesio ir elgsenos kultūros, etiketo dalykų. Jos paruošti mokiniai tampa respublikinių Meninio skaitymo konkursų laureatais.

1999 m. m. devintokai džiūgauja – jiems nereikia laikyti egzaminų, nes mokykla tampa dešimtmete. Mokytojų kolektyvas formuojamas tik iš specialistų, todėl pradeda dirbti chemijos mokytoja S. Valatkaitienė, anglų kalbos moko Ž. Muraškienė, muzikos – B. Dubininkaitė-Kerušauskienė.

Nuo 2000 m. vykdant administracinę Lietuvos reformą Jankų seniūnija priskiriama prie Kazlų Rūdos savivaldybės.

2002 m. Saida Olekienė paskiriama direktorės pavaduotoja užklasiniam darbui, kurį dirba iki šiol. L. Matusevičienė aktyviai įsijungia į darbą su jaunaisiais miško bičiuliais.

2004-2005 m. m. prie mūsų mokyklos prijungiama Būdos pradinė mokykla – ji tampa Būdos skyriumi, kuriame dirba darbščios ir nuoširdžios mokytojos I. Karnauskienė ir D. Rinkevičienė.

2005-2006 m. m. trumpam anglų kalbos mokytoja dirba R. Mieliauskienė, o nuo 2006 m. Sandra Pėžienė. Ji dirba iki šiol. Tais pačiais metais atidaroma priešmokyklinio ugdymo grupė, kuriai vadovauja mokytoja Z. Klimavičienė ir įvedamas socialinio pedagogo etatas. Muzikos mokytoja dirba A. Pranskevičienė, o 2007m. ją pakeičia mokytoja Z. Matvejevienė. Vokiečių kalbos moko R. Bartkuvienė.

Paskutinį mokyklos dešimtmetį į mokytojų kolektyvą įsilieja Paluobių pagrindinės mokyklos mokytojai Andrius Zavistauskas ir Gintaras Langas. Mokykloje pagyvėja renginiai. Mokytojui A. Zavistauskui pradėjus dirbti istorijos mokytoju, mokykloje nuosekliai ir kryptingai ugdomas mokinių pilietiškumas, plečiamos ir gilinamos istorinės žinios. Mokytojas kūrybiškai ir įdomiai veda tradicinius istorinius renginius, organizuoja mokinių išvykas po Lietuvą.

Mokytoja R. Venslauskienė jau beveik 10 metų moko muzikos . Nuo 2014m. rusų kalbos moko mokytoja D. Botyriūtė, D. Žuvaitienė – tikybos.

2012m. renovuojamas Seniūnijos pastatas, kuriame gražias patalpas gauna ikimokyklinio ugdymo grupė, socialinė pedagogė ir viena klasė. Pagal tą patį projektą renovuojamos mokyklos dirbtuvėlės, įrengiama jauki saliukė, sutvarkomas krepšinio aikštynas: pakeičiama aikštelės danga ir lankai.

2013 m. rugsėjo pirmąją mokykla pasitinka mokinius pagražėjusi – atlikta pastato renovacija.

2015 m. mokykla gauna mokyklinį autobusiuką, kurį vairuoti įdarbinamas R. Jasulaitis.

2016 m. atliktas Jankų pagrindinės mokyklos veiklos kokybės išorinis vertinimas mokyklą ypač pagyrė už jos vaidmenį vietos bendruomenėje. Ir ne be reikalo: mokykla prisideda prie kaimo bendruomenės gyvenimo organizuodama Kaziuko mugę (O. Olekienė, I. Karnauskienė), Užgavėnių šventę ( V. Stanaitienė), prisideda prie tradicinės vasaros šventės ruošimo, sportinių varžybų organizavimo ( R. Rinkevičius), ir kt.

Taigi, sutikdami garbingą mokyklos 100 metų jubiliejų šiandien džiaugiamės, kad vis dar turime dešimt klasių komplektų, pakankamai sutvarkytą materialinę mokymo bazę, dirba kvalifikuoti dalykų specialistai, sutvarkyta mokyklos pastatas.

Džiaugiamės mūsų mokyklos mokiniais, tapusiais įžymiais žmonėmis

Ašmenskas Viktoras, g. 1912 m. – Lietuvos aviacijos pradininkas, kovotojas už Lietuvos laisvę,

Endriukaitis Algirdas, g. 1936 m. – Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras,

Paspirgėlis Algimantas – orientacininkas, AB „Pieno žvaigždės“ žaliavos pirkimo direktorius,

Ledas Ipolitas, g. 1935 m. – filosofas, lituanistas, vertėjas,

Reškevičius Juozas, g. 1925 m. – teisininkas, Aukščiausiojo teismo narys, rašė straipsnius teisės klausimais,

Tunaitis Bronius, g. 1932 m. – ekonomistas, 23 m. dirbo Kauno medvilnės fabrike „Liteksas“ generaliniu direktoriumi,

Valaitis Viktoras, g. 1916 m. – poetas,

Valaitytė Aldona, g.1923 m. – žurnalistė, rašytoja,

Vizgirda Vytautas, g. 1930 m. – hidromechanikas, inžinierius, visuomenininkas, 1976 m. suteiktas nusipelniusio melioratoriaus vardas,

Blonskis Juozas, g. 1912 m. – gydytojas chirurgas,

Trepėnaitis Vaclovas, g. 1951 m. – žurnalo „Mūsų girios“ atsakingas redaktorius,

Malonaitis Arvydas, g. 1958 m. – archeologas, mokslų daktaras,

Ardzijauskaitė – Parnarauskienė Dalia, g. 1944 m. – kraštotyrininkė,

Lenktytė – Masiliauskienė Birutė, g. 1971 m. – poetė, žurnalistė, dėstytoja,

Krukonis Raimondas, g. – skulptorius, Jankų krašto heraldikos kūrėjas,

Kreivaitis Raimondas, g. 1980 m. – žemės ūkio mokslų daktaras, lektorius,

Mokiniai, tapę mokytojais

Birutė Kreivaitytė – Bujauskienė,

Laima Jonikaitytė,

Rita Karūnaitytė,

Vladimira Pėžaitė – Bakienė

Eglė Čibirkaitė – Kančienė,

Lina Valentukonytė – Endriukaitienė,

Vilija Valentukonytė,

Sandra Vaikšnytė – Mozūraitė,

Ramutis Rinkevičius,

Daiva Dubininkaitė – Rinkevičienė,

Vaida Plioplytė – Juškienė,

Birutė Janušaitytė – Česūnienė,

Violeta Stalioraitytė – Žarskienė,

Genovaitė Ramanauskaitė,

Darius Krukonis,

Severina Trepėnaitienė

 

Pasidalink įrašu socialiniuose tinklapiuose :